Projektas "Sveika ateitis"

www.sveikaateitis.lt

Pozityvios animacijos studija "Sveika Ateitis" naudoja viso pasaulio judesių paveldą,

kineziterapijos ir šiuolaikinio sporto mokslo metodus,

skatinamas gyvybingumo/bioenergijos didinimas,

pozityvios emocijos ir geros manieros

Projektas skirtas vaikų sveikatai saugoti ir ugdyti sveiką gyvenseną.

Tikslas - įdiegti į mokyklas pozityvios animacijos 5-6min. sveikatinimo mankštas kineziterapinio pobūdžio.

• Projekto autorius, išradėjas ir intelektualinės nuosavybės savininkas N. Braždžiūnas;
• Projekto kuratorius Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas prof. A.Valiulis;
• Projekto globėjai stipriausias pasaulio žmogus Ž.Savickas ir olimpinis čempionas V.Alekna;
• Projekto bendraautorius Elly/FotoAlibi;
• Projekto universitetai: Lietuvos Sporto Universitetas, Lietuvos Edukologijos Universitetas;
• Projektą administruoja všį"Sveika Ateitis" vadovas Skirmantas Rimkus (prie Ž.S).
  

 

"Sveika ateitis" - nuo 2012 m. vykdomas pozityvios animacijos projektas. Tai prevencinės sveikatingumo programos vaikams ir suaugusiems, naudojant intelektualinę idealistinę animaciją ir kineziterapijos metodus. Sveikatingumo programų "Sveika ateitis" idėjos ir projekto autorius - kineziterapeutas Nerijus Braždžiūnas. "Sveikos ateities" idėja autoriui kilo 2003-2006m. kineziterapijos studijų metu dirbant tiesioginį darbą vaikų sveikatos priežiūros įstaigose. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Lietuvos sporto universitetu, Lietuvos edukologijos universitetu ir rezoliucija stebėti vaikus periode 2015-2030metais. Projektą kuruoja Lietuvos pediatrų draugija. Projekto ambasadoriai: Žydrūnas Savickas ir Virgilijus Alekna.

Norą dalyvauti pilotiniame projekte pareiškė daug darželių, mokyklų ir gimnazijų, 2012 atrinktos tik dvi mokyklos: Petro Vileišio ir Žemynos progimnazijos. Šiuo metu 2016 02 jau naudoja 50 bendro ugdymo įstaigų visoje Lietuvoje, motyvuota daugiau 700 pedagogų ir auklėtojų, bei atlieka maždaug 10tūkst. vaikų kasdien. Daugumai vaikų pozityvi animacija yra geriausiai suprantama ugdymo forma, todėl projektas įgyvendinamas įdiegiant į mokyklas pozityvios animacijos 5-15min. kineziterapinio pobūdžio sveikatingumo mankštas. Sudaromos įdomios ir tinkamos klasėse atlikti pratimų metodikas. Siekiama plėsti vaiko suvokimą apie galimus sveikatos palaikymo veiksnius. Teikiama informacija susiejama su sveika mityba, atsipalaidavimu, sveikatos patarimais ir universalia psichologija. Nors projekto idėja kilo dar 2003 metais, ilgai projekto įgyvendinti nepavyko, kadangi buvo ilgai diskutuojama, kaip geriausiai tai padaryti. Be to, jam vykdyti reikėjo gauti ne vieną pritarimą. Animacijos technologija taip pat yra gana brangi, mokyklų techninė bazė ir klasių informacinių įrenginių galimybės buvo nepakankamos programai vykdyti.

Nauda sveikatai:

Vaikystėje žmogaus stuburas dar tik formuojasi, tačiau vaikų nugaros nuo pat mažens gauna didelę apkrovą nešiojant sunkias mokyklines kuprines ir daug sėdint per pamokas. Tai sukelia žalingą ilgalaikį poveikį visam augančiam organizmui. Hipotezė,kad suaugusiųjų nugaros skausmų priežasčių atsiranda dar vaikystėje ir paauglystėje. Daug vyresnio amžiaus žmonių teigia, kad jei būtų tokius pratimus žinoję anksčiau, būtų aktyviau užsiėmę sveikatos priežiūra. Tai paskatino įgyvendinti visuomenei aktualią sveikatingumo programą. Projekto „Sveika ateitis" pagrindinis tikslas - gerinti vaikų ir šeimos fizinį aktyvumą ir mažinti lėtinių neinfekcinių susirgimų skaičių. Kiti projekto uždaviniai: didinti šalies mokinių fizinį aktyvumą; gilinti mokinių ir pedagogų žinias bei kompetencijas fiziniame aktyvume; formuoti teigiamą požiūrį į įvairias sveikatingumo programas.

Kasdienis "Sveika Ateitis" pozityvios animacijos sveikatos prevencinių programų naudojimas padeda rasti pusiausvyrą tarp pasyvios kūno padėties sėdint ir jo aktyvinimo po ilgos statinės kūno padėties. Tiesioginė sveiko judesio ABC! Jaunas žmogus turėtų judėti tiek pat laiko, kiek ir sėdėjo, tačiau dėl mokslų jaunimas kiekvieną dieną praleidžia daugiau laiko sėdėdami. Po pamokos ar ilgiau pasedėję  atliekant prevencines mankštas, organizmas patiria pakankamai greitą biomechaninį kūno aktyvinimą, o tai savo ruožtu mažina statinį sėdėjimo disbalansą. Naudą gauna ne tik mokiniai, bet ir mokyklos bei mokytojai, nes gali kartu pasimankštinti ir geriau jaustis. Tiesioginė sveikatinimo programų transliacija formuoja ilgalaikius valingus sveikatos pagrindus. Mankštinantis didėja vaikų koncentracija ir dėmesys. Pratimai skatina fizinį aktyvumą ir padeda formuoti taisyklingą laikyseną. Mokytojas gali matyti moksleivių judamojo aparato ypatumus ir įtaręs sveikatos problemą apie tai pasikalbėti su moksleiviu bei tėvais arba pranešti budinčiam sveikatos specialistui. Be to, mokytojai mielai pasimankština patys, jaučiasi žvaliau ir rodo gerą pavyzdį vaikams.

Projektas „Sveika ateitis" įsisenėjusios problemos sprendimui pasiūlė naują ir inovatyvų būdą - sukūrė vaikams patrauklias pozityvios animacijos mankštas. Unikalu tai, kad „Sveika ateitis" sukurtas kaip daugkartinio naudojimo projektas, todėl, lyginant su trumpalaikėmis iniciatyvomis, sumažėja tikimybė, kad jo nauda bus tik laikina. Projekto vizija - sveikai auganti naujoji karta ir projekto tęstinumas visose Lietuvos ir pasaulio mokyklose ir šeimos sveikatinimas namuose. Norima, kad atsirastų įvairaus pobūdžio pagrindinių fizinių ir psichoemocinių metodikų „sveikateka"-biblioteka. Sveikatos apsaugos ir mokslo bei švietimo sistemos poreikiams tenkinti reikėtų apie 50-80 sveikatingumo prevencinių programų "Sveika Ateitis". Projektas susilaukė ir žymių žmonių susidomėjimo - Žydrūnas Savickas, Virgilijus Alekna prisidėjo viešinant ir palaikant "Sveiką ateitį" tiesiogiai dirbant su vaikais ir pedagogais.

Per 2012-2016metų laikotarpį suanimuota daugiau nei 30min. pozityvios animacijos sveikatos edukacinių filmukų. Projektas pamėgtas ikimokyklinio amžiaus ir 1-5klasių mokinių, o augant kartu su projektu ir vyresnių klasių vaikai, vėliau paaugliai.

      

SpaceObica – 6-9min. 2015m.     

AntiStress – streso mažinimas 1 dalis. 5:50min. 2016m. NEW BETA version

  

Pečių lankas 6:06min. 2012-2013m. 

 

Aukštyn/Žemyn 4:46min. 2015m.

Laikysenos lavinimas 6:05min.

Projekto šūkis ir skatinamas visų suvokimas "Mano Sveikata + Mano rankose!"

GALIMYBĖS:

• Paskaita pedagogams ir SA Games pozityvios animacijos užsiėmimas pirmokams arba ikimokyklinukams jūsų miesto įstaigoje;
• Pasirašome bendradarbiavimo sutartį su įstaiga ir išlaidų sąskaitą. Gauna visa įstaiga naudoti pozityvios animacijos sveikatos edukacijos filmukus;

Rašyti į info@sveikaateitis.lt ir informacija www.sveikaateitis.lt pasiteirauti 8675 52324

Žemiau bendro pobūdžio informacija. Tačiau naudinga, nes apie sveikatą ilgalaikiame gyvenimo kelyje.

 

1.1  Viešosios paslaugos, kurios kokybei gerinti skirtas projektas, socialinis verslas ir ekonominis kontekstas

Sveikata - vienas pagrindinių žmogaus gyvenimo kokybės rodiklių. Ji - didžiausia vertybė, kasdienio gyvenimo šaltinis.

Pasaulio sveikatos organizacija apibūdina sveikatą kaip fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimą.Žmogaus savijauta ne visada sutampa su fizine jo sveikatos būkle - ji priklauso nuo daugelio psichologinių, kultūrinių ir socialinių veiksnių. Mokinių sveikatai ir savijautai turi reikšmės vidiniai ir išoriniaiveiksniai: paveldimumas, fizinė aplinka, socialinė aplinka, gyvenimo būdas, asmeninės nuostatos ir įpročiai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žmogaus sveikata apie 50 proc. priklauso nuo gyvenimo būdo.

Sveikata yra svarbi atskirų asmenų ir visuomenės gerovei, o sveiki gyventojai yra ir ekonomikos produktyvumo bei gerovės prielaida. 2005 m. sveiko gyvenimo metai (SGM) buvo įtraukti kaip Lisabonos struktūrinis rodiklis norint pabrėžti, kad gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė esant geros sveikatos - ne tik ilgai gyvenant - yra svarbus ekonomikos augimo veiksnys. Komisijos pranešime 2006 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai valstybės narės paragintosmažinti didelį žmonių, neaktyvių dėl sveikatos sutrikimų, skaičių. Pabrėžiama, kad daugelispolitikos sričių yra svarbios gerinant sveikatą ir taip siekiant naudos ekonomikai.

Sveikatai išleisti pinigai nėra vien išlaidos - tai investicija. Išlaidos sveikatai gali būti vertinamos kaip ekonominė našta[1], bet realios visuomenės išlaidos yra tiesioginės ir netiesioginės su sveikatos problemomis susijusios išlaidos bei investicijų į atitinkamas sveikatos sistemos sritis trūkumas. Buvo įvertinta, kad koronarinės širdies ligos metinė ekonominė našta gali siekti 1% BVP[2], o išlaidos dėl psichikos sutrikimų - 3-4% BVP[3]. Greta išlaidų sveikatai reikėtų investuoti į ligų prevenciją, fizinės ir psichikos sveikatos apsaugą ir gerinimą, o tai, remiantis EBPO duomenimis, sudaro vidutiniškai tik 3% josvalstybių narių visų metinių sveikatos biudžeto lėšų, palyginti su 97% sveikatos priežiūrai ir gydymui skirtų lėšų[4]. Investicijos į visuomenės sveikatingumo rodiklių gerinimą ilgalaikiu laikotarpiu generuotų didžiulę nauda valstybėms: mažėtų išlaidos sveikatos apsaugai, kompensuojamiems vaistams ir pan. Visuomenės sveikatos būklė tiesiogiai lemia gyvenimo kokybę, darbo išteklių apimtį ir jų produktyvumą, o vidutinio amžiaus žmonių sergamumas ir mirtingumas reiškia žmogiškojo kapitalo praradimą.

Siekiant ilgalaikių darnaus vystymosi tikslų, reikia gerinti visuomenės supratimą apie su sveikata ir ligomis susijusius ekonominius veiksnius bei sveikatos gerinimo ekonominį poveikį ES ir pasauliniu mastu, įskaitant informacijos bei analizės rengimą Komisijoje ir bendrą darbą su partneriais, tokiais kaip JAV ar Japonija, bei tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip EBPO ir Europos sveikatos sistemų ir politikos observatorija.

 

1.2  Problema, kuriai spręsti parengtas projektas

Fizinis aktyvumas.

Lietuvoje vidutiniškai tik kas antrą 11-15 metų amžiaus berniuką (45 proc.) ir tik kas penktą (20 proc.) mergaitę galima laikyti pakankamai fiziškai aktyviais,  tačiau ir šie rodikliai per pastaruosius 16 metų nuosekliai mažėja.

Remiantis naujausiais apibendrintais 2010 metų tyrimo duomenimis, Lietuvos berniukai pagal fizinį aktyvumą tarp beveik 40 Europos ir Šiaurės Amerikos šalių užėmė penktą nuo galo vietą (už juos mažiau fiziškai aktyvūs buvo tik bendraamžiai iš Lenkijos, Estijos, Turkijos ir Makedonijos), o mergaitės - trečią (už jas mažiau fiziškai judėjo tik Turkijos ir Makedonijos mergaitės).

Tokie duomenys gauti Lietuvos sveikatos mokslų universitete, apibendrinus 2010 metais atliktą tarptautinį mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimą (HBSC). Lietuvoje šis tyrimas pradėtas 1994-aisiais, nuo to laiko kas ketverius metus jį kartojant iš viso apklausta daugiau kaip 27 tūkstančiai 11, 13 ir 15 metų amžiaus Lietuvos mokinių. Tiriamųjų fizinis aktyvumas buvo vertintas atsižvelgiant į sportavimo ir mankštinimosi ne pamokų metu periodiškumą bei trukmę.

Remiantis tyrimu, kaime gyvenantys paaugliai, palyginant su mieste gyvenančiais jų bendraamžiais, turi beveik 1,3 karto, o neturtingesnių šeimų vaikai, palyginti su labiau turtingų šeimų vaikais, - daugiau nei 1,5 karto mažesnę galimybę sportuoti ir mankštintis.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. habil. dr. Apolinaro Zaborskio, mažėjant Lietuvos mokinių fiziniam aktyvumui reikia ieškoti naujų, veiksmingų, gyvenamojo laikotarpio reikalavimus atitinkančių vaikų fizinio ugdymo ir sveikatos stiprinimo būdų bei priemonių. Fizinio aktyvumo reikšmė vaikystėje ir paauglystėje yra didžiulė - nepakankamai judant, padidėja nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų rizika, gali atsirasti depresijos požymiai.

Vaikams, kurie fiziškai mažai aktyvūs, nukenčia visos organizmo sistemos: silpsta atramos - judamasis aparatas, blogėja sąnarių aprūpinimas maisto medžiagomis, dėl to gali formuotis raumenų atrofija, netaisyklinga laikysena. Taip pat atsiranda širdies ir kraujagyslių sistemos problemų, sutrinka medžiagų apykaita, silpsta imunitetas, sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms. Galima pastebėti, kaip blogėja vaikų pažintinė funkcija, sumažėja dėmesio koncentracija - o tai itin svarbu vaiko mokymuisi. Atsiranda nuotaikų kaita, padidėja dirglumas, sutrinka miegas.

Tyrimo duomenimis, apie 40 proc. Lietuvos mokinių beveik kiekvieną dieną, dažniau nei kartą per savaitę arba beveik kiekvieną savaitę jaučia irzlumą, blogą nuotaiką. Apie trečdalis jų jaučia nervinę įtampą, liūdesį, prislėgtumą. Ketvirtadalis apklaustų Lietuvos mokinių teigė jaučiantys galvos skausmus bei galvos svaigimą, kas šeštas paauglys sakė turintis miego sutrikimus bei nugaros skausmus. Be to, paaiškėjo, kad beveik ketvirtadalis Lietuvos mokinių niekada nepusryčiauja, o kasdien pusryčiauja vos tik kiek daugiau nei pusė mokinių (60 proc. berniukų ir 53 pr. mergaičių). Šalies mokiniams nesvetimi ir vis dažniau priimtini žalingi įpročiai. Iš pastaruoju metu apklaustų mokinių prisipažino rūkantys 21 proc. berniukų ir 15 proc. mergaičių, kad daugiau nei kartą yra buvę apsvaigę nuo alkoholio - 27 proc. berniukų ir 22 proc. mergaičių (nors žalingų įpročių paplitimas sparčiai didėja su amžiumi, jie dažni jau ir tarp penktokų). Nepakankamas fizinis aktyvumas ir kiti čia išvardyti veiksniai gali būti priežastimi to, kad kas dešimtas (10 proc.) ir dvigubai daugiau tiek (19 proc.) šalies mokinių nelaiko save sveikais, o kas ketvirtas (27 proc. berniukų ir 22 proc. mergaičių) - laimingais.

2005 m. Lietuvoje bent vieną kartą sirgo 76,1 proc. 0-17 metų amžiaus vaikų. Dažniausios tarp jų buvo kvėpavimo (55,8 proc.), virškinimo sistemos (19,7 proc.), akių ir jų priedinių organų ligos (13,3 proc.).

 

Pav. Dažniausios ligos mokinių tarpe

2001-2005 metais padaugėjo 0-17 metų vaikų, sergančių šiomis ligomis:

• virškinimo sistemos - 9,4 proc.
• kvėpavimo sistemos - 5,3 proc.
• skeleto ir raumenų sistemos - 3,4 proc.
• akių - 3,4 proc.
• traumų, apsinuodijimų ir kitų išorinių priežasčių padariniai - 2,9 proc.
• infekcinėmis - 1,4 proc.
• kraujotakos sistemos - 0,7 proc.
• psichikos ir elgesio sutrikimai - 0,7 proc.
• nervų sistemos - 0,6 proc.
• psichologinės raidos sutrikimai - 0,3 proc[5].

Palankiausiai mokiniai įvertino mokyklų klasių ir kabinetų apšvietimą, galimybę pavalgyti valgykloje, mokyklinių baldų kokybę. Prasčiausiai vertino galimybę pasimankštinti, pasportuoti per pertraukas. Fizinės veiklos trūkumas įtakoja ir tai, kad vis daugiau mokinių skundžiasi laikysenos sutrikimais. Iš dalies šias problemas lemia ir nekokybiški baldai, tačiau galima daryti prielaidą, kad didžiąją dalį šių susirgimų įtakoja per mažas fizinis aktyvumas. 

Mityba.

Higienos institutas yra atlikęs „Mokinių mitybos tyrimą". Darbas vykdytas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 111 patvirtintos Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2006-2013 m. strategijos įgyvendinimo 2009-2013 m. plano (Žin. 2009, Nr. 22-854) 5.1 priemonę „Organizuoti mokinių mitybos tyrimą".

Tyrimo tikslas - įvertinti Lietuvos mokinių mitybos ypatumus.

Atlikus tyrimą, buvo padarytos sekančios išvados:

• Mokinių mityba nepakankamai racionali: tik 42 proc. mokinių kasdien vartoja vaisius bei šviežias daržoves, pieno produktus kasdien vartoja 42,6 proc. mokinių. 31,8 proc. kasdien geria gazuotus saldžius gėrimus, užkandžius kasdien perka 10,2 proc. mokinių.
• Išnagrinėję mokinių mitybos mokykloje ypatumus nustatėme, kad daugiau nei pusė (51,4 proc.) nepietauja mokyklos valgykloje/bufete. Pagrindinės priežastys: 22,5 proc. mokinių nespėja pavalgyti, 16,5 proc. mokinių per brangūs patiekalai, 23,8 proc. mokinių maistas neskanus.
• 42,7 proc. mokinių norėtų mokyklos valgykloje bent kartą per savaitę gauti karštos sriubos, iš jų 31,1 proc. sriubos nevalgo, nes: brangu (16,8 proc.), neskanu (23,2 proc.), nespėja (19,9 proc.) ir 40,1 proc. įvardijo kitas priežastis (valgo namie/valgo už mokyklos ribų/menkas pasirinkimas).
• Ketvirtokų, kurie mokosi mokyklose dalyvaujančiose vaisių ir pieno vartojimo skatinimo programose, pieno ir vaisių vartojimas nesiskiria nuo tokiose programose nedalyvaujančių mokyklų ketvirtokų.
• 32,5 proc. mokinių daugiausia informacijos apie sveiką mitybą gauna iš tėvų, 22,9 proc. - pamokose, penktadalis (20,9 proc.) žiūrėdami televizijos laidas ir kas dešimtas (9,7 proc.) tokios informacijos randa internete.

1.3  Projekto tikslinės grupės

Projekto tikslinės grupės - Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai. Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. mokinių skaičius bendrojo lavinimo mokyklose sudarė 415,8 tūkst.[6]. Blogėjant šalies demografiniams rodikliams, mokinių skaičius kasmet mažėja. Palyginus su 2000 m., mokinių skaičius per dešimtmetį sumažėjo beveik 200 tūkst.

 

1.4  Projekto tikslas (-ai) ir uždaviniai, veiklos

 

„Sveikatos stiprinimas mokykloje gerina jaunų žmonių gebėjimus imtis veiksmų ir generuoti pokyčius. Ši veikla suteikia galimybes sukurti aplinką, kurioje galima įprasminti savo siekius ir laimėjimus. Suteikimas jauniems žmonėms galimybių, susijusių su jų svajonėmis ir planais, įgalina juos pačius tvarkyti savo gyvenimą ir gyvenimo sąlygas"

(Pasaulio sveikatos organizacija, 1997).

Siekiant pagerinti mokinių sveikatą yra rekomenduojama visokeriopai stiprinti vaiko sveikos gyvensenos nuostatas ir įpročius. Nors labai didelę įtaką sveikos gyvensenos nuostatų formavimui turi šeima, tačiau ne mažesnis vaidmuo tenka ir mokyklai, kurios veikloms vaikai iki 18 ar 19 metų skiria didesnę dalį savo laiko.

Pagrindinės mokinių sveikatos stiprinimo mokykloje priemonės.

Kūno kultūra.

Kūno kultūra - svarbi bendrosios asmens ir visuomenės kultūros dalis, glaudžiai susijusi su kitomis jos sritimis, ypač su sveikatos stiprinimu ir sportu. Ji padeda siekti fizinės, psichinės ir dvasinės asmens darnos, stiprina įvairaus amžiaus žmonių sveikatą. Kūno kultūra atveria galimybę patirti išlavinto, stipraus, sveiko organizmo, kūno judesių grožio keliamą džiaugsmą, kuria prielaidas asmens saviraiškai ir savirealizacijai. Apimdama įvairias fizinio aktyvumo raiškos formas, kūno kultūra sudaro sąlygas asmeniui pažinti save ir ugdytis fizinę bei dvasinę ištvermę, reikalingą stresinėse, kritinėse situacijose, individualumą, tikėjimą sėkme siekiant fizinės ir dvasinės sveikatos.

Kūno kultūros pamokos sudaro sąlygas ugdytis doro, sąžiningo rungtyniavimo bei varžymosi, savitvardos, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Sykiu sergstima, kad pamokos neslopintų asmens individualumo ir jo raiškos, bet sąmoningai stiprinant sveikatą, puoselėjant fizines galias laiduotų galimybę remtis savo prigimtimi ir pasirinkimo teise.

Sėkminga šiuolaikinės kūno kultūros sklaida neįmanoma be žinių apie sveiką gyvenseną, žmogaus organizmą ir veiksnius, laiduojančius darnų jo funkcionavimą, taip pat jo veiklą pažeidžiančius veiksnius bei būdus ir priemones, padedančias grŕţinti organizmo darną. Kűno kultűros programa sudaro galimybę suvokti fizinio ugdymo psichologijos pradmenis, tautines kultűros tradicijas, objektyviau įvertinti savo polinkius, poreikius, gabumus ir veiksmingiau juos plėtoti.

Skleisdama sveikos gyvensenos principus, mokykla siekia juos įtvirtinti ir šeimos, vietinės bendruomenės gyvenime. Tik dvasiškai stipri ir fiziškai sveika tauta gali išlikti laisva, gyvybinga ir kūrybinga. Sveikos gyvensenos įtvirtinimas padėtų neutralizuoti neigiamą poveikį sveikatai, patiriamą dėl hipodinamijos, ekologinių problemų, gausių stresinių situacijų, plintančios savigriovos (narkomanijos, girtuokliavimo ir kt.).

Kūno kultūra atveria moksleiviui galimybes plėtoti organizacinius gebėjimus: įsitraukti į mokyklos, šeimos, vietinės bendruomenės reikalų ir problemų, susijusių su sveikata ir sportu, svarstymą, ugdytis kritišką, pilietiškai brandų požiūrį į jas, pratintis pagal išgales praktiškai prisidėti prie šių klausimų sprendimo. Šiuo požiūriu kūno kultūra yra reikšmingas ugdytinio socialinės, pilietinės kultūros puoselėjimo veiksnys.

Labai svarbus mokyklos veiklos baras yra koreguoti moksleivio fizinės raidos sutrikimus. Kūno kultūros pamokos, sporto renginiai, išvykos į gamtą, kuriose kartu su sveikais dalyvauja ir sutrikusio fizinio vystymosi bei turintys fizinę negalią moksleiviai, padeda jiems susigyventi, geriau suprasti vieniems kitus.

Žinios, pateikiamos per kūno kultūros pamokas, sudaro galimybę įsisavinti sveikos gyvensenos pagrindus ir mankštinimosi technologijas. Modulių sistema padeda realizuoti atskirą fizinio aktyvumo formą, sporto šakų ugdomąsias bei korekcines galimybes, įtvirtinti jų praktikavimui reikalingus gebėjimus, perteikti kūno kultūros ir sporto psichologijos, fiziologijos pradmenis, saugaus elgesio, padedančio išvengti traumų, taisykles, išmokti vertinti fizinio išsivystymo rodiklius ir pasirinkti metodus, leidžiančius nustatyti savo fizinę bűklę; laikytis tautinių fizinio aktyvumo, kūno kultūros tradicijų, moko gvildenti šiuolaikinio sporto pasaulio problemas.

Mokinių informavimas sveikatos ugdymo klausimais.

Nors informacijos turėjimas dar neužtikrina sveikos gyvensenos, ji yra būtina prielaida sveikos gyvensenos nuostatoms ir įgūdžiams ugdyti. Mokinių informuotumo tyrimo rezultatai parodė, kad nuo dviejų trečdalių iki pusės apklaustų mokinių yra gavę pakankamai informacijos apie priklausomybes ir jų išvengimo būdus, lytinio brendimo ypatumus, aplinkos poveikį sveikatai pamokų, klasės valandėlių ir užklasinių renginių metu. Dauguma mokytojų (70-80 proc.) teigė, kad būtent minėtus klausimus su vaikais aptarinėja daugiausia. Sėkmingam prevenciniam informavimo darbui galėjo turėti įtakos plačiai šalyje vykdytos narkotinių medžiagų vartojimo bei lytiškai plintančių ligų prevencijos programos ir akcijos. Tyrimas atskleidė, kad 11-12 klasių mokiniams trūksta informacijos protinio darbo higienos ir streso valdymo klausimais - tik kas dešimtas mokinys nurodė, kad tokios informacijos gavo mokykloje pakankamai. Daugiau informacijos psichologinės įtampos ir streso valdymo klausimais pageidautų gauti mokytojai bei tėvai. Tam galėtų būti organizuojami sveikatos ugdymo kvalifikacijos kursai mokytojams, aktyvios psichologų konsultacijos, specialūs projektai ir programos mokyklose.

Mokytojų sveikatos ugdymo kompetencijos.

Mokytojų sveikatos ugdymo srities kompetencijos yra labai svarbus tiek formaliojo, tiek neformaliojo sveikatos ugdymo veiksnys. Mokytojai susiduria su vis naujomis problemomis, be to, tobulėja ir keičiasi ugdymo technologijos, tačiau sveikatos ugdymo kursuose kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus kėlė tik 43,5 proc. apklaustų mokytojų. Kad kursai sveikatos ugdymo temomis jiems buvo labai naudingi arba naudingi, teigė 55,8 proc. dalyvavusiųjų tokiuose kursuose.

Sveikatinimo programos ir projektai.

Sveikatos stiprinimo pagrindas yra naudingų įpročių, vertybių ir elgesio, susijusių su sveikata, ugdymas. Mokyklose sveikatos stiprinimo veikla vykdoma vadovaujantis mokyklos sveikatinimo veiklos planu. 56,3 proc. apklaustų mokytojų atsakė, kad jų mokykloje yra sveikatinimo veiklos planas, 2,8 proc. pripažino, kad jų mokyklos tokio plano neturi, o 40,9 proc. mokytojų pareiškė, kad apie tai nežino. Mokytojai jaučiasi nepakankamai kompetentingi vykdyti prevencinį darbą mokykloje ir dažniau šią funkciją patiki kitiems asmenims. Mokyklos funkcijos pastaraisiais metais plečiasi, ir mokyklos imasi įvairių projektų, susijusių su sveikatos gerinimu. 1993 m. Lietuva buvo priimta į Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą. Sveikatą stiprinančių institucijų veiklos veiksmingumas priklauso nuo konkrečios mokyklos bendruomenės narių aktyvumo, mokytojų kompetencijos, šiuolaikinių sveikatos ugdymo technologijų valdymo, materialinės ir metodinės paramos.

Paauglių sveikatos stiprinimo programų ir projektų nuolat daugėja visame pasaulyje. Šios veiklos patirtį yra apibendrinę skandinavų bei kitų šalių mokslininkai. Paprastai sveikatinimo programos vykdomos mokykloje. Mokykloje tokiam darbui palanki socialinė aplinka, sveikatos ugdymas susijęs su mokyklos veikla, lengviau tokią veiklą realizuoti, nes vaikai yra šalia. Tačiau yra ir sunkumų - mokytojai turi labai daug pareigų, mokykloms neretai trūksta lėšų programoms įgyvendinti. Sveikatos stiprinimo programos, vykdomos Europoje ir JAV, skirstomos į:

• informacijos teikimo;
• emocinio ugdymo;
• elgesio pokyčių.

Perspektyviausiomis dabar laikomos elgesio pokyčius numatančios kompleksinės programos. Švedijoje atlikti tyrimai parodė, kad sveikatos stiprinimo veikla, kurioje dalyvauja daugelis institucijų bei specialistų, padeda mažinti rizikingą paauglių elgesį ir gerinti sveikatą bei sveikatos įpročius. Švedų mokslininkai apibendrina, kad palaikant ir stiprinant paauglių sveikatą labai svarbu puoselėti nacionalines tradicijas, formuoti tautiniam mentalitetui būdingas sveikatos vertybes bei nuostatas kaip atspirtį tarptautinės jaunimo kultūros plitimui.

Atsižvelgiant į išvardintas Lietuvos mokinių sveikatingumo problemas, o ypač siekiant spręsti laikysenos sutrikimų skaičiaus augimą, nugaros ir stuburo negalavimų bei streso mažinimą siūloma įgyvendinti projektą „Sveika ateitis", kurio pagrindinis tikslas - gerinti šalies mokinių sveikatingumo rodiklius ir mažinti įvairių susirgimų skaičių.

Kiti projekto  tikslai:

• didinti šalies mokinių fizinį aktyvumą;
• didinti mokinių ir pedagogų informuotumą bei kompetencijas sveikos gyvensenos klausimais;
• formuoti teigiamą požiūrį į įvairias sveikatingumo programas.

Projekto vizija. Savo sveikata besirūpinantys naujos kartos vaikai .

Projekto misija. Supažindinti ir išmokinti sveikatos palaikymo pagrindų.

Projekto uždaviniai:

• Sudaryti įdomias ir patogias klasėse atlikti pratimų metodikas.
• Išplėsti vaiko suvokimą apie galimus sveikatos palaikymo veiksnius.
• Informaciją susieti su sveika mityba, atsipalaidavimu, sveikatos patarimais ir universalia psichologija.

Projekto metu planuojama į mokyklų švietimo sistemas integruoti vieną arba dvi po 5min. kasdienes sveikatos pamokėles pertraukų metu arba po pamokų. Mokiniams būtų siūloma klasėje atlikti laikyseną gerinančius biomechaninius judesius, izometrinius pratimus, didinančius pečių lanko jėgą. Pamokėlių metu taip pat būtų atliekami nesudėtingi pusiausvyros pratimai, lavinantys vestibiulerinį aparatą, bendro pobūdžio lankstumo pratimai skirtingoms raumenų grupėms.

Užsiėmimus vestų apmokyti kūno kultūros pamokų mokytojai. Projektui įsibėgėjus ir esant galimybėms, planuojama metodikas nufilmuoti ir sumontuoti derinant pagal vaikų amžiaus grupes.

1.5  Prognozuojama projekto nauda

Kasdienės sveikatos pamokėlės ilgalaikiu laikotarpiu lemtų mokinių sveikatingumo rodiklių pagerėjimą, o ypač - nugaros ir stuburo susirgimų mažėjimą, imuniteto stiprėjimą. Gera fizinė savijauta turi tiesioginę įtaką ir mokymosi rezultatams, gerėja mokinių mąstymo ir susikaupimo galimybės.

Plačiaja prasme projekto nauda pasireikš keliais aspektais. Visų pirma mažės valstybės išlaidos asmenų gydymui, reabilitacijai, kompensuojamiesiems vaistams ir pan. Taip pat būtina pažymėti, kad visuomenės narių sveikata yra ekonomikos produktyvumo bei gerovės prielaida, todėl mokinių sveikatingumo programų gerinimas dabar iš dalies įtakos valstybės bendrojo vidaus produkto augimą ateityje.

---

[1]Šaltinis: Faktai: Išlaidos sveikatai Jungtinėse Valstijose ir EPBO _alyse, 2007 m. sausis: http://www.kff.org/insurance/snapshot/chcm010307oth.cfm

[2]Šaltinis:M. Suhrcke, M. McKee, R. Sauto Arce, S. Tsolova, J. Mortensen The contribution of health to the economy in the EU, Brussels 2005.

[3]Šaltinis:Gabriel P. & Liimatainen, M.-R. (2000). Mental Health in the Workplace. Tarptautinė darbo organizacija: Geneva.

[4]Šaltinis: EBPO 2006 m. sveikatos duomenys, 30 šalių statistika ir rodikliai. CDROM, Pary˛ius, 2006 m.

[5] Šaltinis: Duomenų šaltinis: tyrimas „11-12 klasių mokinių sveikata ir jos pokyčiai per 5 metus".

[6] Šaltinis: http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280